Vaikų pasirinkimo galimybės, laisvės, teisės, vaikų atsakomybės ir pareigos
|
Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusioje diskusijoje dalyviai aptarė vaikų ir jų tėvų galimybes, laisves ir teises pasirenkant neformaliojo vaikų ugdymo (PVU) veiklas, diskutavo dėl vaikų ir tėvų atsakomybės ir pareigų dalyvaujant neformaliajame vaikų švietime.
Patirtimi apie iššūkius, kylančius savivaldybių administracijų darbuotojams užtikrinant vaiko teises ir laisves pasirenkamajame vaikų ugdyme, dalijosi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos atstovai. Savo įžvalgas dėl vaikų laisvių ir teisių pasirenkant PVU veiklas pateikė LR Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigos atstovė. Apie vaikų ir tėvų pareigas, atsakomybę, kaip jų laikytis kalbėjo Lietuvos Tėvų forumo atstovas. |
|
Interesų grupių diskusijos
Panevėžio rajono savivaldybėje vyko projekto „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“ dalyvių apskritojo stalo diskusija pasirenkamojo vaikų ugdymo (PVU) klausimais.
Įvairių interesų grupių atstovai aptarė Panevėžio rajono savivaldybės PVU situaciją įvykdžius projekto programas, diskutavo apie tolimesnes PVU plėtros galimybes ir veiklos kryptis.
Diskusijoje dalyvavo ir savo įžvalgas pateikė Panevėžio rajono savivaldybės PVU teikėjai, savivaldybės administracijos atstovai, politikai, tėvai, mokiniai, bendruomenių atstovai.
Pasirenkamojo vaikų ugdymo situaciją rajone pristatė Kęstutis Rimkus, savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas ir skyriaus vyr. specialistai. Naujo PVU finansavimo modelio išbandymo rezultatus Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio rajonuose bei Panevėžio mieste pristatė Asta Morkūnienė projekto analizės ekspertė.
Programų vykdytojai Jurga Milerienė iš VšĮ „Gyvas Aukštaitijos kaimas“, Vytautas Gutauskas iš sporto klubo „Ąžuolynas“ ir programos „Jaunieji žurnalistai“ dalyviai pasidalijo savo praktine patirtimi.
Įvairių interesų grupių atstovai aptarė Panevėžio rajono savivaldybės PVU situaciją įvykdžius projekto programas, diskutavo apie tolimesnes PVU plėtros galimybes ir veiklos kryptis.
Diskusijoje dalyvavo ir savo įžvalgas pateikė Panevėžio rajono savivaldybės PVU teikėjai, savivaldybės administracijos atstovai, politikai, tėvai, mokiniai, bendruomenių atstovai.
Pasirenkamojo vaikų ugdymo situaciją rajone pristatė Kęstutis Rimkus, savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjas ir skyriaus vyr. specialistai. Naujo PVU finansavimo modelio išbandymo rezultatus Anykščių, Klaipėdos, Panevėžio rajonuose bei Panevėžio mieste pristatė Asta Morkūnienė projekto analizės ekspertė.
Programų vykdytojai Jurga Milerienė iš VšĮ „Gyvas Aukštaitijos kaimas“, Vytautas Gutauskas iš sporto klubo „Ąžuolynas“ ir programos „Jaunieji žurnalistai“ dalyviai pasidalijo savo praktine patirtimi.
|
|
|
Pasirenkamasis vaikų ugdymas kultūros įstaigose
2013 m. gegužės mėn. 27 d. Gargždų kultūros centre buvo surengta diskusija „Pasirenkamasis vaikų ugdymas kultūros įstaigose. Bendradarbiavimas vardan vaikų gerovės“. Diskusijoje su įvairių kultūros ir švietimo sričių interesų grupių atstovais buvo aptartos pasirenkamojo vaikų ugdymo plėtros galimybės.
Pasirenkamojo vaikų ugdymo galimybėmis kultūros įstaigose ir praktiniais veiklos pavyzdžiais dalijasi Klaipėdos rajono bibliotekų ir muziejaus atstovai, Panevėžio rajono ir Panevėžio miesto kultūros centrų atstovai.Savo įžvalgomis šiais klausimais dalijosi Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų atstovai.
Pasirenkamojo vaikų ugdymo galimybėmis kultūros įstaigose ir praktiniais veiklos pavyzdžiais dalijasi Klaipėdos rajono bibliotekų ir muziejaus atstovai, Panevėžio rajono ir Panevėžio miesto kultūros centrų atstovai.Savo įžvalgomis šiais klausimais dalijosi Švietimo ir mokslo bei Kultūros ministerijų atstovai.
|
|
|
|
Pasirenkamasis vaikų ugdymas per sportą
Kūno kultūros ir sporto departamente 2013 m. gegužės 22 d. vyko apskritojo stalo diskusija „Pasirenkamasis vaikų ugdymas per sportą: vaikų ugdymas ir/ar… sportininkų rengimas“.
Ugdymo plėtotės centro vykdomo projekto „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“ vadovė Asta Lesauskienė pristatė naujojo pasirenkamojo vaikų ugdymo finansavimo modelio, kuris išbandytas 4 savivaldybėse, rezultatus. Irina Dildienė, projekto sporto metodininkė, aptarė sporto mokymo įstaigoms kylančius iššūkius ir naujas galimybes plėtojant kūno kultūrą ir sportą kaip ugdymo sritį. Praktinėmis įžvalgomis dalijosi projekte dalyvavusių Anykščių, Klaipėdos rajonų bei Panevėžio miesto savivaldybių atstovai.
Diskusijoje taip pat apsvarstytas naujai parengtas Formalųjį švietimą papildančio vaikų sportinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų projektas, buvo tariamasi dėl galutinio projekto varianto parengimo ir tvirtinimo.
Ugdymo plėtotės centro vykdomo projekto „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“ vadovė Asta Lesauskienė pristatė naujojo pasirenkamojo vaikų ugdymo finansavimo modelio, kuris išbandytas 4 savivaldybėse, rezultatus. Irina Dildienė, projekto sporto metodininkė, aptarė sporto mokymo įstaigoms kylančius iššūkius ir naujas galimybes plėtojant kūno kultūrą ir sportą kaip ugdymo sritį. Praktinėmis įžvalgomis dalijosi projekte dalyvavusių Anykščių, Klaipėdos rajonų bei Panevėžio miesto savivaldybių atstovai.
Diskusijoje taip pat apsvarstytas naujai parengtas Formalųjį švietimą papildančio vaikų sportinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų projektas, buvo tariamasi dėl galutinio projekto varianto parengimo ir tvirtinimo.
|
|
|
|
Kaimo vaikų ugdymas
Savo patirtimi ir įžvalgomis Gargžduose vykusioje diskusijoje dalijosi Klaipėdos r. savivaldybės neformaliojo vaikų švietimo teikėjai (švietimo, kultūros, sporto įstaigų, viešųjų įstaigų, nevyriausybinių organizacijų atstovai), politikai, administracijos darbuotojai, ekspertai, bendruomenių atstovai, projekto vykdytojai.
Klaipėdos r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė pristatė savivaldybės patirtį dalyvaujant projekte „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“.
Jos nuomone, savivaldybės lygmeniu projekto tikslas pasiektas ir mokiniai tikrai turėjo iš ko pasirinkti būrelius.
Gargždų kultūros centro projektų vadovė Šarūnė Petruškevičienė pateikė pranešimą „Kultūros įstaigos ir neformalusis ugdymas“. Anot pranešėjos, kultūros darbuotojai iš tiesų turi daug patirties dirbdami su vaikais, tačiau projekte kultūros įstaigos tapo lygiaverčiais švietimo paslaugų teikėjų partneriais organizuodamos būtent neformalųjį švietimą.
Klaipėdos r. savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Nijolė Gotlibienė pristatė savivaldybės patirtį dalyvaujant projekte „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“.
Jos nuomone, savivaldybės lygmeniu projekto tikslas pasiektas ir mokiniai tikrai turėjo iš ko pasirinkti būrelius.
Gargždų kultūros centro projektų vadovė Šarūnė Petruškevičienė pateikė pranešimą „Kultūros įstaigos ir neformalusis ugdymas“. Anot pranešėjos, kultūros darbuotojai iš tiesų turi daug patirties dirbdami su vaikais, tačiau projekte kultūros įstaigos tapo lygiaverčiais švietimo paslaugų teikėjų partneriais organizuodamos būtent neformalųjį švietimą.
|
|
|
Vaikai noriai lankė nevyriausybinių organizacijų neformaliojo ugdymo programas
Nevyriausybinių organizacijų atstovai ir projekto „Pasirenkamojo vaikų švietimo finansavimo modelio sukūrimas ir išbandymas savivaldybėse“ komanda Panevėžio miesto savivaldybėje surengė apskrito stalo diskusiją. Vienas projekto siekių – sustiprinti nevyriausybinių organizacijų (NVO) galimybes teikti neformalųjį ugdymą ir sudaryti joms sąlygas lygiateisiškai dalyvauti švietimo sistemoje.
Renginio dalyviai įvertino NVO dalyvavimą išbandant pasirenkamojo vaikų ugdymo (PVU) krepšelį projekte ir aptarė bendradarbiavimo perspektyvas diegiant naują PVU finansavimo modelį.
Kiekviena organizacija pristatė savo dalyvavimo projekte patirtį: programų rengimą, akreditavimą, vaikų registravimąsi ir dalyvavimą, kokybės priežiūrą, atsiskaitymus ir administravimą. Organizacijų vadovai aptarė dalyvavimą projekte iš organizacijų perspektyvos, o kai į diskusiją įsitraukė jaunimo politikos atstovai, diskusija perėjo į makro lygmenį – apie PVU kaitos reikšmę jaunimo politikos kontekste, švietimo ir jaunimo reikalų integracijos galimybes.
Projekte dalyvavusių organizacijų atstovai teigiamai įvertino dalyvavimą PVU krepšelio bandyme ir džiaugėsi vaikų noru lankyti programas ir ugdytojų entuziazmu. Pasak jų, programas lankančių vaikų tėvai labai vertina PVU krepšelio vaikams teikiamas galimybes ir programų naudą vaikams. Programų vykdytojai diskusijoje daug dėmesio skyrė administraciniams klausimams. Jų nuomone, administracinės ir buhalterinės procedūros buvo sudėtingos, jos būtų iššūkis net finansų tvarkymo patirties turintiems teikėjams. Pasigesta detalesnio teikėjų apmokymo ir dokumentų pildymo instrukcijų. Programų teikėjams teko įdėti daug savo pinigų, kol juos pasiekė krepšelio lėšos. Mokinių registro ir PAKIS klaidos registruojant vaikus, ataskaitų formų gausa ir kaita taip pat kėlė daug rūpesčių. Ne visus tenkino neaiškiai apibrėžti krepšelio lėšų naudojimo apribojimai (atlyginimai administratoriams, banko išlaidoms, priemonėms). Diskusijos dalyvių pastabos yra vertingos projekto vykdytojams, kurie tobulina krepšelio modelį, kad projekto pabaigoje sukurta krepšelio metodika galėtų pasitarnauti efektyvesniam PVU finansavimui.
Daug padalinių turinčios nacionalinės organizacijos galėjo kaip teikėją užregistruoti vieną organizacijos centrą, akredituoti vieną programą ir vykdyti ją per savo padalinius 4 savivaldybėse projekto partnerėse. Tada administracinė našta teko organizacijos centrui. Per jį lėšos pasiekė padalinius, o padaliniuose dirbantys ugdytojai galėjo susitelkti tik darbui su vaikais. Dalis organizacijų šia galimybe pasinaudojo, tačiau kai kurie jų padaliniai savarankiškai dalyvavo projekte. Pastarieji turėjo daugiau rūpesčių, nei tie, kurie buhalteriją ir administravimą patikėjo organizacijos centrui, turinčiam daugiau patyrusių darbuotojų. Diskusijoje paaiškėjo, kad dauguma tiesiogiai su vaikais dirbančių ugdytojų, netgi jaunimo organizacijose, yra bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai, tad pedagoginės patirties ugdytojams nestigo.
PVU krepšelio bandyme tiesiogiai nedalyvavusių organizacijų vadovai krepšelio prieinamumą NVO laiko itin vertinga naujove švietime. Anot jų, galimybė išbandyti krepšelį suteikė teigiamų pokyčių šioms organizacijoms, padėjo išplėsti veiklos apimtis, sustiprinti padalinius regionuose ir motyvuoti dirbančiuosius, pagerino bendradarbiavimą su mokyklomis. Vadovų teigimu, finansavimas nėra organizacijų tikslas, bet labai aktuali priemonė įgyvendinti jų misiją, todėl PVU programų vykdymas neturėtų tapti savitiksliu verslu.
Vertinant PVU krepšelio bandymą iš jaunimo politikos perspektyvos buvo pastebėta, kad švietimo sistema tampa atviresnė (naujas Švietimo įstatymas). Tačiau vien švietimo sistemai nereikėtų perkelti visų ugdymo lūkesčių, todėl PVU ir jaunimo politika turėtų būti susiję. Pastebėta, jog išbandyti PVU krepšelį galėjo ir daugiau jaunimo organizacijų, ypač regioninių, tačiau tik didžiausios išdrįso dalyvauti. Ateityje finansuojant PVU krepšelio principu, į sistemą galėtų įsijungti daugiau jaunimo organizacijų. Tokia sistema sulaikytų organizacijas nuo blaškymosi vien paskui finansuojamus projektus ir leistų susikoncentruoti į vaikų ugdymo veiklą, išlaikyti organizacijos savitumą ir identitetą. Panevėžio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius teigė, kad švietimo erdvės galėtų būti išnaudojamos jaunimo organizacijų vykdomai ugdomajai veiklai. Jis akcentavo krepšelio tęstinumo poreikį, galvojant apie mažą neformaliojo ugdymo valandų skaičių mokyklose.
Kalbėdama apie PVU krepšelio tęstinumą, projekto vadovė Asta Lesauskienė sakė, kad nėra galimybės papildyti šiuo metu vykstančio projekto biudžetą. Todėl diskusijos dalyviai aptarė tris galimus PVU finansavimo scenarijus ateityje:
I. Savivaldybės perima projekto sukurtą modelį ir naudoja jį skirstydamos savo biudžeto lėšas neformaliajam švietimui.
II. Pagal projekto sukurtą modelį PVU krepšelis finansuojamas iš specialiai sukurtos nacionalinio biudžeto programos.
III. Inicijuojamas ESF projektas, per kurį finansuojamas PVU savivaldybėse, lėšas skirstant pagal projekto sukurtą metodiką.
Visi šie scenarijai diskusijos dalyviams atrodo priimtini ir verti tolimesnio vystymo. Dalyviai sutarė vengti tarpusavio ginčų ir susitelkus, pagal galimybes, individualiai siekti PVU krepšelio modelio tęstinumo bendraujant su švietimo politikais.
Diskusijoje Panevėžyje dalyvavo ateitininkų, skautų, šaulių organizacijų padalinių vadovai ir atstovai, laisvuosius mokytojus vienijančių organizacijų „Kūrybinės saviraiškos erdvės“ ir „Gyvas Aukštaitijos kaimas“ bei VšĮ „Sėkmės mokykla“ atstovai. Taip pat dalyvavo Ugdymo plėtotės centro projekto komandos darbuotojai bei Jaunimo reikalų departamento, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovai, Panevėžio m. jaunimo reikalų koordinatorius. Iš visų krepšelio modelį išbandžiusių PVU teikėjų beveik trečdalis yra nevyriausybinės organizacijos. Jų pasiūlytas programas pasirinko per ketvirtadalį projekte dalyvavusių vaikų.
Renginio dalyviai įvertino NVO dalyvavimą išbandant pasirenkamojo vaikų ugdymo (PVU) krepšelį projekte ir aptarė bendradarbiavimo perspektyvas diegiant naują PVU finansavimo modelį.
Kiekviena organizacija pristatė savo dalyvavimo projekte patirtį: programų rengimą, akreditavimą, vaikų registravimąsi ir dalyvavimą, kokybės priežiūrą, atsiskaitymus ir administravimą. Organizacijų vadovai aptarė dalyvavimą projekte iš organizacijų perspektyvos, o kai į diskusiją įsitraukė jaunimo politikos atstovai, diskusija perėjo į makro lygmenį – apie PVU kaitos reikšmę jaunimo politikos kontekste, švietimo ir jaunimo reikalų integracijos galimybes.
Projekte dalyvavusių organizacijų atstovai teigiamai įvertino dalyvavimą PVU krepšelio bandyme ir džiaugėsi vaikų noru lankyti programas ir ugdytojų entuziazmu. Pasak jų, programas lankančių vaikų tėvai labai vertina PVU krepšelio vaikams teikiamas galimybes ir programų naudą vaikams. Programų vykdytojai diskusijoje daug dėmesio skyrė administraciniams klausimams. Jų nuomone, administracinės ir buhalterinės procedūros buvo sudėtingos, jos būtų iššūkis net finansų tvarkymo patirties turintiems teikėjams. Pasigesta detalesnio teikėjų apmokymo ir dokumentų pildymo instrukcijų. Programų teikėjams teko įdėti daug savo pinigų, kol juos pasiekė krepšelio lėšos. Mokinių registro ir PAKIS klaidos registruojant vaikus, ataskaitų formų gausa ir kaita taip pat kėlė daug rūpesčių. Ne visus tenkino neaiškiai apibrėžti krepšelio lėšų naudojimo apribojimai (atlyginimai administratoriams, banko išlaidoms, priemonėms). Diskusijos dalyvių pastabos yra vertingos projekto vykdytojams, kurie tobulina krepšelio modelį, kad projekto pabaigoje sukurta krepšelio metodika galėtų pasitarnauti efektyvesniam PVU finansavimui.
Daug padalinių turinčios nacionalinės organizacijos galėjo kaip teikėją užregistruoti vieną organizacijos centrą, akredituoti vieną programą ir vykdyti ją per savo padalinius 4 savivaldybėse projekto partnerėse. Tada administracinė našta teko organizacijos centrui. Per jį lėšos pasiekė padalinius, o padaliniuose dirbantys ugdytojai galėjo susitelkti tik darbui su vaikais. Dalis organizacijų šia galimybe pasinaudojo, tačiau kai kurie jų padaliniai savarankiškai dalyvavo projekte. Pastarieji turėjo daugiau rūpesčių, nei tie, kurie buhalteriją ir administravimą patikėjo organizacijos centrui, turinčiam daugiau patyrusių darbuotojų. Diskusijoje paaiškėjo, kad dauguma tiesiogiai su vaikais dirbančių ugdytojų, netgi jaunimo organizacijose, yra bendrojo ugdymo mokyklų mokytojai, tad pedagoginės patirties ugdytojams nestigo.
PVU krepšelio bandyme tiesiogiai nedalyvavusių organizacijų vadovai krepšelio prieinamumą NVO laiko itin vertinga naujove švietime. Anot jų, galimybė išbandyti krepšelį suteikė teigiamų pokyčių šioms organizacijoms, padėjo išplėsti veiklos apimtis, sustiprinti padalinius regionuose ir motyvuoti dirbančiuosius, pagerino bendradarbiavimą su mokyklomis. Vadovų teigimu, finansavimas nėra organizacijų tikslas, bet labai aktuali priemonė įgyvendinti jų misiją, todėl PVU programų vykdymas neturėtų tapti savitiksliu verslu.
Vertinant PVU krepšelio bandymą iš jaunimo politikos perspektyvos buvo pastebėta, kad švietimo sistema tampa atviresnė (naujas Švietimo įstatymas). Tačiau vien švietimo sistemai nereikėtų perkelti visų ugdymo lūkesčių, todėl PVU ir jaunimo politika turėtų būti susiję. Pastebėta, jog išbandyti PVU krepšelį galėjo ir daugiau jaunimo organizacijų, ypač regioninių, tačiau tik didžiausios išdrįso dalyvauti. Ateityje finansuojant PVU krepšelio principu, į sistemą galėtų įsijungti daugiau jaunimo organizacijų. Tokia sistema sulaikytų organizacijas nuo blaškymosi vien paskui finansuojamus projektus ir leistų susikoncentruoti į vaikų ugdymo veiklą, išlaikyti organizacijos savitumą ir identitetą. Panevėžio savivaldybės jaunimo reikalų koordinatorius teigė, kad švietimo erdvės galėtų būti išnaudojamos jaunimo organizacijų vykdomai ugdomajai veiklai. Jis akcentavo krepšelio tęstinumo poreikį, galvojant apie mažą neformaliojo ugdymo valandų skaičių mokyklose.
Kalbėdama apie PVU krepšelio tęstinumą, projekto vadovė Asta Lesauskienė sakė, kad nėra galimybės papildyti šiuo metu vykstančio projekto biudžetą. Todėl diskusijos dalyviai aptarė tris galimus PVU finansavimo scenarijus ateityje:
I. Savivaldybės perima projekto sukurtą modelį ir naudoja jį skirstydamos savo biudžeto lėšas neformaliajam švietimui.
II. Pagal projekto sukurtą modelį PVU krepšelis finansuojamas iš specialiai sukurtos nacionalinio biudžeto programos.
III. Inicijuojamas ESF projektas, per kurį finansuojamas PVU savivaldybėse, lėšas skirstant pagal projekto sukurtą metodiką.
Visi šie scenarijai diskusijos dalyviams atrodo priimtini ir verti tolimesnio vystymo. Dalyviai sutarė vengti tarpusavio ginčų ir susitelkus, pagal galimybes, individualiai siekti PVU krepšelio modelio tęstinumo bendraujant su švietimo politikais.
Diskusijoje Panevėžyje dalyvavo ateitininkų, skautų, šaulių organizacijų padalinių vadovai ir atstovai, laisvuosius mokytojus vienijančių organizacijų „Kūrybinės saviraiškos erdvės“ ir „Gyvas Aukštaitijos kaimas“ bei VšĮ „Sėkmės mokykla“ atstovai. Taip pat dalyvavo Ugdymo plėtotės centro projekto komandos darbuotojai bei Jaunimo reikalų departamento, Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos atstovai, Panevėžio m. jaunimo reikalų koordinatorius. Iš visų krepšelio modelį išbandžiusių PVU teikėjų beveik trečdalis yra nevyriausybinės organizacijos. Jų pasiūlytas programas pasirinko per ketvirtadalį projekte dalyvavusių vaikų.
